Kai geros idėjos laužo galvą

Ar dažnai jums šauna galvon gera idėja?

Žmogaus mąstymas yra keistas daiktas. Kuo daugiau apie jį skaitau, tuo aiškiau suprantu- bus taip, kaip manai, kad bus. Panašu, jog ši „taisyklė“ turi išimčių, bet kino filmai apie minties galią nėra pramanas. Ir labai gerai- laikas kontroliuoti savo mintis. Per ketverius studijų metus tas suveikė beveik 100%.

Geri sprendimai atsiranda iš patirties, o patirtis atsiranda iš blogų sprendimų. – B. le Patner

Aš nesu visų šių teorijų ekspertė, todėl siūlau paskaityti tinklaraščius virsmai arba supergentis. Autoriai ten skaitytojams gerai atspardo užpakalius ir paskatina siekti svajonių čia ir dabar. Didelių svajonių.

O mes turime idėją. Ir tikiuosi prie jos kitais metais jau prisijungs visi Idėjų Miško skaitytojai :} Juk pasaulio pabaigos nebus, tiesa?

Vakarienė su nepažįstamais

O jeigu jus pietų pakviestų nepažįstami žmonės?

Sudalyvavau, kaip organizatorė pavadino, “socialiniame eksperimente”. Iveta  sugalvojo pakviesti nepažįstamus žmones į svečius ir pavaišinti gardžiais šamukų patiekalais. Nors ne visi buvo nepažįstami, nes Ivetą žinojau iš matymo ir buvo pakviestos dalyvauti dvi mano grupiokės, vakaras pavyko puikiai.

Visi kartu gaminome sriubą su šamuku ir ruošėme vieną kepimui. Taip pat ragavome rūkytą, kuris buvo be galo gardus. Teko girdėti ūkininko sūnų pasakojant, kaip jie šamukus augina. Labai patiko ne tik žuvis, bet ir ūkininkų požiūris į verslą. Žuvį visuomet pristato tik pagal išankstinį užsakymą, nes tik taip gali garantuoti žuvies šviežumą. Jau surašyti ir šamukų receptai, kad užsisakius šviežią žuvį, nereikėtų ilgai sukti galvos, ką su ja daryti. Paruošti šamą tikrai labai lengva, tad nusprendžiau priimti šią žuvį ant Kūčių stalo. Jeigu ir jūs norite šamuko Kūčioms, galite užsisakyti vieną šamuką ir sau.

Buvo labai smagu susipažinti su Gintare, Iveta ir Kipru. Tikrai įdomūs žmonės ir kupini idėjų bei noro veikti. Beje, Iveta renka vyno kamščius, tad jeigu kas turi atliekamų- būtinai parašykite komentarą :}

Ar norėtumėte dalyvauti tokiame socialiniame projekte?

Kaip keisti savo gyvenimą. Bent truputį.

Sako reikia turėti gyvenime tikslą, jo siekti. Viskas turi turėti tikslą. O jeigu neturiu, nežinau ko noriu? Kas tada? Bėda… Čia gal kaip su amžina meile- likimas suves. Neradau kol kas to savo vienintelio tikslo. Bet ieškau ir tikiu, kad rasiu. Svarbu rankų nenuleisti :}

Ta proga pasidalinsiu Ivetos ir Lino gėriais.

  • Užsiprenumeruok 120proc. blogą ir gauk straipsnį su aprašytais 24 filmais apie darbą ir karjerą. Žinokit verta :}
  • Užsiprenumeruok SuperGentis blogą ir gauk spiriančius į subinę įrašus tiesiai į savo el. pašto dėžutę. Taip pat verta.

PS: kątik atradau įdomų projektą Wanelo.com

Nebijok paklausti; išdrįsk paprašyti

O pasaulis išties mažas! Bet Amerika didelė :}

Su trimis draugais 16 dienų keliavome po Ameriką, o įspūdžių pasivežėme tiek, lyg būtume keliavę pusmetį. Buvome atviri pasiūlymams (kaip amerikiečiai pasakytų open-minded), daug bendravome su vietiniais žmonėmis ir buvome lankstūs kėlionės planų pasikeitimams. Tai yra puikus būdas keliauti! Taupiai, bet smagiai. Su mano buvusios klasiokės Linos pagalba (ačiū tau labai!), Couch Surfing bendruomenės svetingumu, McDonalds $1 meniu ir šiek tik jaunatviško naglumo išsivertėme išties pavydėtinai pigiai.

Sužinojome ir pamatėme tiek daug, kad į galvas (ir kompiuterio atmintį) sunkiai telpa. Net nežinojau, jog  Lietuvė (iš dalies) Ruta Lee turi savo žvaigždę Holivude. Pirmą kartą teko pagyventi pas menininką. EINASAU, nesinorėjo išeiti iš jo namų. Couch Surfing projektas padeda ne tik nemokamai nakvynę gauti, bet ir suteikia progą pažinti visai kitokį gyvenimą. Gali dienai ar dviem pabūti visai kitokioje nei tau įpratsa aplinkoje. Nuostabu.

Važiuodami gretkeliu (Kažkas)-Los Angeles pamatėme ženklą Santa Barbara. Kaip neužsuksi. Visą kelionę neturėjome žemėlapio (tiesa vienas žmogus mums buvo padovanojęs kelių žemėlapį, bet jį kažkur praganėme). Nuolat kelio pas žmones klausėme jeigu GPS nepadėdavo. Santa Barbaroje dairėmės pas ką pakalausti kelio iki centrinės gatvės ir užtaikėm ant amerikiečio, kuris studijavo lietuvių kalbą :} Ir čia dar WOW nesibaigia. Prieš grįžtant į Lietuvą, Los Angeles oro uoste savo terminale sutikome ne ką kitą, o gi vėl Santabarbarietį. Jis irgi pripažino, jog pasaulis išties mažas.

Turiu dabar daug nuotraukų, kurias bus galima karts nuo karto naudoti iliustracijoms. Ir begales video. Nemoku, bet vis tiek padarysiu smagų filmuką apie mūsų kelionę :) Žiūrėsit?

Stresas yra desertas

Pavasarinė nuotaika apspiginta balto sniego

Prieš akis vyksta (tikiuosi) paskutinė žiemos ir pavasario kova ir aš aktyviai palaikau pavasarį! Šiandien sutraiškėm paskutinį senį besmegenį :} Pavasari, mes pasiruošę!

PS: patinka žodžiai, kuriuos galima skaityti iš abiejų pusių. Gal dar kokių įdomių  žinot be sėdėk užu kėdės?